Rajoninė JMB vasaros stovykla Šimonių girioje

Jau nuo pat mokslo metų pradžios jaunieji miško bičiuliai domėjosi, ar vyks rajoninė Jaunųjų miško bičiulių vasaros stovykla.

Galimybė pabūti miško apsuptyje kartu su kitų rajono mokyklų mokiniais, pasimokyti gyventi gamtoje palapinėse, laikinai atsisakyti civilizacijos teikiamų patogumų sudomina ir suburia gamtai neabejingus vaikus.

Šį kartą abu mokykloje veikiantys JMB būreliai, vadovaujami mokytojų Gitanos Sriubiškienės ir Nijolės Greibuvienės, stovyklos veikloje dalyvavo gana aktyviai. Tik nuvykus į stovyklavietę, teko patirti vasariško lietaus krikštą, statyti palapines, susitvarkyti aplinką. Netinkamai pastatę savo laikinus būstus, po pliūptelėjusio lietaus sėmė vandenį iš palapinių vidaus. Bet pasirodžiusi saulutė sušildė ir išdžiovino permirkusius stovyklautojus. Stovyklos atidarymo metu buvo pakelta sambūrio vėliava. Netrukus prie štabo pavėsinės visus sukvietė dalijamo maisto kvapas. Dalyviai skanavo vištienos sparnelius, lašinukus, agurkėlius.

Pasistiprinę užkandžiais, jaunieji miško bičiuliai skirstėsi į komandas ir rinkosi prie estafečių trasos. Palapinės statymas, plausto tempimas vandeniu, bėgimas su kliūtimis, komandos draugo nešimas su kartimi bei kitos rungtys buvo įtrauktos į varžybas. Pirmieji jėgas panoro išbandyti „Gamtos bičiuliai“. Jiems sekėsi neblogai. „Gamtos žvalgai“ šį kartą parodė geriausią rezultatą ir tapo nugalėtojais.

Kai daug veiklos, kyla apetitas. Ant laužo dideliuose puoduose sukunkuliavo verdama makaronų košė. Troškinta mėsa, sūriu bei prieskoniais pagardintas iškylautojų patiekalas kaip mat „išgaravo“. Stovykloje toliau vyko įvairiausia veikla: kas žaidė kamuoliu, kas nešė laužui malkas, kas žvejojo. Vyko virvės traukimo varžybos. Mažųjų grupėje vėl nugalėjo skapiškėnai.

Pavakare atvyko Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas R. Jocius, jo pavaduotojas V. Knizikevičius bei P. Matulionio progimnazijos direktorius R. Latvys. Jie taip pat skanavo stovyklautojų virtą košę, stebėjo jų veiklą.

Pusę devintos vakaro norintieji galėjo išbandyti naktinį žygį Iženo pelke, aplankyti toliau tyvuliuojantį durpingą ežerą. Šimonių miškininkas E. Šukys žygio dalyviams įdomiai pasakojo apie pelkės augalus ir gyvūnus, parodė žydinčias tekšes, nuostabias laukines kalijas, vabzdžius ėdančias saulašares. Nepavyko pamatyti erelio žuvininko, o kaip veikia lūšių veisimo programa, teko įsitikinti patiems. Tarp atvežtų šiaudų rulonų apsigyveno daug pelių, kuriomis gali maitintis lūšys. Už 200 metrų, tarp sukrautų eglišakių, sužibo lūšių jauniklių akys, todėl, kilus pavojui, skubiai pasišalinome. Kai grįžome į stovyklavietę, buvo jau vėlu. Degė didžiulis laužas, buvo kepamos dešrelės.

Pusiau miegoję, pusiau ne, dalyviai pusryčiavo ir ruošėsi tolimesnei veiklai. Tačiau apsiniaukęs dangus nieko gero nežadėjo. Teko krautis daiktus ir ruoštis namo. Lietaus sutikti, lietaus išlydėti palikome Šimonių girią. Bet viskas, ką teko patirti, pajausti, pamatyti, ilgam išliks jaunųjų miško bičiulių atmintyje.